išvobinti

išvobinti: ×išvõbinti 1. žr. išvobyti 1: Aš būtau nėjus, ale kad mane išvobino Ūd. | refl. tr.: Išsivõbino vaiką iš namų Dsm. 2. žr. išvobyti 3: Tą mergą iš trobos ižvõbysiu Drsk. 3. žr. išvobyti 4: Išvõbino iš vaiko obuolį Jnš. Ji savo gudrumu ir iš krokodilo vaikus išvõbintų Kair. Marti buvo pinigų ižvõbinus, tai appirko [geriantį sūnų] DrskŽ. 4. tr. slapta išnešti, išvogti: Iš namų išvõbino viską: puodus, uzbonus, ką tik sugriebė Jnš. \ vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

nuvobinti — ×nuvõbinti 1. žr. nuvobyti 1: Nuvobino jis mano sūnelį in vakarėlį, dar sumuš kas Mrk. 2. refl. sunkiai, su vargu nulipti: Žmogaus senysta – led jau nuog pečiaus nusvõbina Rod. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobi … Dictionary of the Lithuanian Language
privobinti — ×privõbinti žr. privobyti: 1. Vobikai pasislepia burgždinėjimosi laiku krūmuose, apsimeta patele ir privobinę užmuša [laukinį aviną] Blv. 2. Tu rodais neberami; masini mumus ant save, o privobinusi skandini po tam gelmėje Blv. 3. žr. privobyti 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
užvobinti — ×užvõbinti ( yti Dsm, Nč) intr. užstaugti mėgdžiojant laukinį žvėrį: Užvõbino triskart i pabėgo DrskŽ. Jis kad užvobina, tai tuoj vilkai atsišaukia Nč. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti … Dictionary of the Lithuanian Language
vobinti — ×võbinti ( yti), ina, ino, vobinti ( yti) 1. tr., intr. mėgdžiojant žvėrių balsus vilioti, šaukti juos artyn: Vobina – ir vilkus atsaukia, ir zuikius DrskŽ. Vieną rozą inlipau medžian, kad pradėjau vobyt, kad žiūrau – ateina vilkas! Dsm. Su… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvobinti — ×įvõbinti žr. įvobyti 2: Jei paršai bus an kiemo, sunkiai ją (vištą) invõbytų pirkion Nmn. vobinti; įvobinti; išvobinti; nuvobinti; privobinti; užvobinti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias